|
Džiazas – profesionali improvizacinės muzikos rūšis, susiformavusi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kaip Vakarų Afrikos ir Europos muzikinių tradicijų jungties rezultatas.
IstorijaDžiazas pradėjo formuotis XIX a. pabaigoje JAV pietuose. Svarbiausias tuo meto džiazo muzikos centras buvo Naujasis Orleanas, tada labai margos nacionalinės sudėties miestas. Vieni iš džiazo muzikos pradininkų – tai iš Afrikos atvežtų negrų vergų palikuonys. Džiazo kūrimui įtakos taip pat turėjo Klasikinė muzika, kariniai maršai, įvairių tautų emigravusių į JAV liaudies muzika. XX a. trečiajame deš. džiazo populiarumas išaugo, formavosi bigbendai- orkestrai sudaryti iš daugelio atlikėjų, atliekantys daugiausiai Svingo stiliaus muziką. Garsiausi to meto atlikėjai- Duke Ellington, Louis Armstrong, Benny Goodman,Artie Shaw. Po antrojo pasaulinio karo džiazo populiarumas sumažėjo, dauguma bigbendų iširo, visuomenės dėmesį patraukė pop muzika- rokenrolas. Tačiau džiazas nenustojo vystytis. Atsirado Bebop- nauja džiazo forma pasižyminti itin sudėtinga atlikimo technika,naujais ritmais, solistų improvizacijomis. Vyravo mažos muzikantų grupės- nuo 3 iki 8 atlikėjų. Bebop'o kūrėjai siekė atsiriboti nuo populiariojo Svingo, akcentavo kūrybinę, ne tik pramoginę džiazo vertę. Bebop'as pakėlė džiazą iš populiariosios muzikos lygmens į naują muzikos meno formą. Bebop'as buvo pirmoji moderniosios muzikos forma. Bebop'o pradinikai- Charlie Parker, Dizzy Gillespie, Thelonious Monk reformavo džiazą ir paruošė kelią įvairioms naujoms džiazo formoms. Džiazas vystosi organiškai, naujos jo formos atsiranda iš senųjų, jis nepaliaujamai plečiasi ir siekia naujų meno aukštumų. Tokiu būdu jauni bigbendų muzikantai sukūrė Bebop'ą, pats Bebop'as vystėsi į Cool Jazz, Free Jazz stilius. Džiazas Europoje atsirado maždaug XX a. trečiajame dešimtmetyje. Europietiškojo džiazo pradininkais laikomi prancūzas Stephane Grapelli ir belgas Django Reinhardt, žinoma jie sėmėsi įkvėpimo iš amerikietiškojo džiazo, tačiau jau nuo pat pirmųjų atlikėjų europietiškasis džiazas turėjo specifinių savybių. Dėl nacių rasistinės politikos Nacistinėje Vokietijoje džiazas buvo paskelbtas "Išsigimusiu menu" ir draudžiamas. Likusioje Europos dalyje tarpukariu džiazas buvo populiarioji šokių muzika, kurią ignoravo klasikinės muzikos atlikėjai. Džiazo situacija Europoje pasikeitė po karo. Amerikiečiai džiazo atlikėjai pradėjo dažniau lankytis Europoje, kai kurie jų net apsigyveno joje. Bebop'as sulaukė didelio populiarumo Europoje, pradėjo kurtis pirmieji klubai skirti ne tik šokti pagal džiazą, bet ir klausytis šios muzikos. Klasikinės muzikos atlikėjai atkreipė dėmėsį į džiazą, pradėjo groti jį. Taip pradėjo vystytis europietiškasis Laisvasis(Free) džiazas, pasižymintis džiazo ir klasikos elementų derinimu, sudėtingomis improvizacijomis, laisvu ritmu ir harmonija. Bene garsiausi europiečiai džiazo atlikėjai yra Jan Garbarek, Peter Brötzmann,Michel Petrucciani,Tomasz Stanko. Džiazas LietuvojeTarpukario Lietuvos spaudoje ne kartą mirgėjo žodis džiazas. Tačiau turbūt tai nebuvo tikrasis džiazas, veikiausiai populiarių šlagerių ir klasikinių kūrinių ištraukos. Deja, tam įrodyti ar paneigti neliko jokių patikimų įrašų. Žymiausi atlikėjaiNuorodos
|
This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.