JAV

Article on other languages:

del.icio.us del.icio.us
Digg Digg
Furl Furl
Reddit Reddit
Rojo Rojo
Add to OnlyWire
JAV vėliava JAV herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Jungtinės Amerikos Valstijos žemėlapyje
Valstybinė kalba oficialios valstybinės nėra, nacionalinė - anglų kalba
Sostinė Vašingtonas
Didžiausias miestas Niujorkas
Valstybės vadovai Džordžas V. Bušas (R)
Prezidentas
Dikas Čeinis (R)
Viceprezidentas
Nensė Pelosi (D)
Atstovų rūmų pirmininkė
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens		  
9 826 630 km² (3)
6,76%
Gyventojų
 - 2008 m. (progn.)
 - Tankis		  
304 516 000 (3)
31 žm./km² (180)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui		 2007 m. (progn.)
13 794 mlrd. $ (1)
43 594 $ (9)
Valiuta Jungtinių Valstijų doleris (USD)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas		 nuo UTC-5 iki UTC-10
nuo UTC-4 iki UTC-10
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
 nuo Jungtinės Karalystės
1776 m. liepos 4 d.
1783 m. rugsėjo 3 d.
Valstybinis himnas JAV himnas
Interneto kodas .us .gov .mil .edu
Šalies tel. kodas 1

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos) yra konstitucinė federacinė respublika, turinti penkiasdešimt valstijų ir federalinę apygardą, keletą atskirų teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Šalis daugiausia išsidėsčiusi centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje su 48 vientisomis valstijomis bei sostine Vašingtonu federalinėje Kolumbijos apygardoje. Valstybė esti tarp dviejų vandenynų - Atlanto ir Ramiojo, Jungtinės Valstijos ribojasi su Kanada šiaurėje ir Meksika pietuose. Atskira Aliaskos teritorija yra žemyno šiaurės vakaruose, valstija su Kanada ribojasi rytuose ir Rusija - vakaruose ties Beringo sąsiauriu. Tuo tarpu, svarbią Havajų valstiją sudaro salynas, esantis Ramiojo vandenyno viduryje.

Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė pirmosios trylika kolonijų ties Atlanto vandenyno pakrante, priklausiusių Didžiajai Britanijai. Pasiskelbdamos valstijomis, tos trylika kolonijų 1776 m. liepos 4 d. parengė nepriklausomybės deklaraciją. Sukilusios valstijos įveikė Didžiąją Britaniją Amerikos revoliucijos kare ir federalinis susirinkimas 1787 m. rugsėjo 17 d. priėmė Jungtinių Valstijų konstituciją. Sekančiais metais ji buvo galutinai įteisinta.

XIX a. Jungtinės Valstijos įsigijo žemės iš Prancūzijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Meksikos bei Rusijos ir aneksavo Teksaso ir Havajų respublikas. Nesutarimai tarp agrarinių pietinių valstijų ir pramoninės JAV šiaurės bei vergovės įteisinimo, 1860 m. sukėlė Amerikos pilietinį karą. Šiaurinių valstijų pergalė sustabdė visos šalies skilimą ir vergovės įsigalėjimą. Per karus su Ispanija bei per I-ąjį pasaulinį karą, JAV įrodė didelę savo karinę galią ir jos pranašumą pasaulyje. 1945 m. šalis įsiliejo į Antrą pasaulinį karą ir pirmoji istorijoje panaudojo branduolinį ginklą, tapo nuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare bei įkūrė NATO. Po Šaltojo karo laikų, Jungtinės Valstijos išliko vienintele supervalstybe pasaulyje, dominuojančia kariniu, ekonominiu, politiniu bei kultūriniu atžvilgiais.

Turinys

Istorija

Pagrindinis straipsnis: Jungtinių Amerikos Valstijų istorija

1607 m. Šiaurės Amerikoje įkurta pirmoji anglų kolonija - Džeimstaunas Virdžinijoje. 1626 m. olandai įkūrė Naująjį Amsterdamą, vėliau tapusį Niujorku.

Anglija savo kolonijas laikė visų pirma eksporto rinka ir žaliavų šaltiniu, dėl to buvo taikomi įvairūs apribojimai, pvz., draudžiama statyti manufaktūras. Tai kėlė kolonistų nepasitenkinimą. Anglijos karai su Prancūzija ir indėnais pareikalavo dar padidinti mokesčius. Kolonistai reikalavo, kad nebūtų įvedami mokesčiai, jei jie nėra atstovaujami parlamente. Pradėtas anglų prekių boikotas. Šie veiksmai pamažu artino Anglijos kolonijas prie revoliucijos.

Prasidėjus Amerikos revoliucijai 1776 m. pirmosios trylika kolonijų paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Jos sudarė Jungtines Valstijas ir tapo pirmąja pasaulyje modernia atstovaujamąja demokratija. Faktiškai nepriklausomos Jungtinės Valstijos tapo po to, kai laimėjo Nepriklausomybės karą (1775-1783). Pirmoji JAV politinė struktūra buvo konfederacija pagal 1781 m. ratifikuotus Konfederacijos aktus. Po ilgų debatų buvo priimta Konstitucija (1787 m.), kuri numatė labiau centralizuotą valstybės formą.

XIX a. prie pirmųjų trylikos valstijų prisidėjo daug naujų, nes JAV plėtėsi per Šiaurės Amerikos žemyną bei įgijo užjūrio teritorijų. 1819 m. buvo nupirkta Florida. 1846–1848 m. karo su Meksika metu JAV užėmė pusę šios valstybės ploto ir prisijungė ją iš pradžių kaip teritorijas, o vėliau kaip valstijas. 1867 m. JAV iš Rusijos nusipirko Aliaską.

Per XIX a. JAV tapo pramonine valstybe. Svarbų pėdsaką šalies istorijoje paliko 1861- 1865 metų pilietinis karas, kurį laimėjus šiaurinėms valstijoms šalyje buvo panaikinta vergija, bei Didžioji Depresija (1929-1939 m.). JAV dalyvavo keletoje stambių karų pradedant 1812 m. karu prieš Britaniją ir baigiant dalyvavimu kartu su sąjungininkais Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metu JAV kariavo Korėjoje ir Vietname.

Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m., Jungtinės Valstijos tapo pagrindine pasaulio ekonomine ir karine jėga.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: JAV politinė sistema
Baltieji rūmai, Vašingtone

Jungtinės Amerikos Valstijos sudarytos iš 50 valstijų, turinčių ribotą autonomiją, nes federaciniai įstatymai turi pirmenybę prieš valstijų įstatymus. Valstijos atskirai sprendžia vidinius reikalus – susijusius su nuosavybe, susisiekimu, verslu, valstijos baudžiamuoju kodeksu, darbo sąlygomis. Kolumbijos apygarda yra valdoma JAV Kongreso ir turi ribotą autonomiją.

Atskirų valstijų konstitucijos skiriasi detalėmis, tačiau bendri principai didžiąja dalimi sutampa su federacinėje konstitucijoje nustatytais principais, įskaitant žmogaus teisių išvardinimą ir vyriausybės organizavimo tvarkos nustatymą. Tokius klausimus kaip verslo valdymas, bankininkystė, viešosios paslaugos ir labdaros organizacijos, valstijų konstitucijos aprašo detaliau ir tiksliau nei federacinė konstitucija. Pastaraisiais metais federacinė vyriausybė prisiėmė didesnę atsakomybę sprendžiant sveikatos apsaugos, švietimo, socialinio aprūpinimo, transporto, gyvenamojo būsto ir miestų planavimo klausimus.

Jungtinių Valstijų sostinė yra Vašingtonas, kuriame yra JAV Kongresas – JAV įstatymų leidžiamoji valdžia.

Federalinė valdžia susideda iš vykdomosios valdžios (atsakingas Prezidentas), įstatymų leidžiamosios valdžios (Kongresas) ir teisminės valdžios (Aukščiausiasis teismas). Prezidentą ketverių metų kadencijai renka rinkikai, kurie tiesiogiai yra renkami valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Kongreso nariai renkami dvejų metų kadencijai į Atstovų rūmus ir šešerių metų kadencijai į Senatą. Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria prezidentas su Senato pritarimu iki gyvos galvos.

Kapitolijaus rūmai, kuriuose dirba Kongresas

Toks valdžios padalinimas į tris šakas būdingas ir valstijoms. Valstijas valdo gubernatoriai, renkami tiesiogiai.

Tiek federalinėje, tiek ir valstijų valdžioje dominuoja dvi partijos – Respublikonai ir Demokratai. JAV respublikonų partija tradiciškai priskiriama centro dešinei, o demokratų partija centro kairei. Mažesnių partijų ar nepriklausomi kandidatai išrenkami labai retai, dažniausiai tik į vietinius ir valstijų valdžios organus.

Politinės partijos Jungtinėse Valstijose neturi formalių „lyderių“ kaip daugelyje kitų šalių, nors egzistuoja sudėtingos hierarchijos, besiremiančios įvairiais vykdomaisiais komitetais.

Dvi pagrindinės partijos siekia rėmėjų iš įvairių socioekonominių klasių, kurios sudaro JAV multietninę visuomenę. Respublikonai didžiausią finansinę paramą gauna iš verslo grupių, krikščionių religinių organizacijų, kaimo gyventojų, o demokratai daugiausia paramos sulaukia iš profsąjungų ir etninių mažumų. Finansinė parama yra labai svarbi, nes federaliniai rinkimai JAV laikomi vienais iš brangiausių pasaulyje. Todėl partijų gaunama parama vėliau turi didelę įtaką priimant politinius sprendimus.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: JAV valstijos
Beveik visos pagrindinės JAV valstijos Šiaurės Amerikos žemyne

Jungtinės Amerikos Valstijos yra federacinė valstybė, kurią sudaro 50 valstijų. Pirmosios trylika valstijų, sukilusių prieš britų valdžią ir įkūrusių šalį, yra rytinėje JAV pakrantėje, anksčiau buvusių Trylikos kolonijų vietoje. Daugumą likusių teritorijų laikui bėgant iš kitų šalių nupirko Jungtinių Valstijų vyriausybė arba užėmė per karus, išskyrus Vermontą, Teksasą ir Havajus - jos prieš įstodamos į sąjungą buvo nepriklausomos valstybės. Trys naujos valstijos ilgainiui buvo sukurtos iš jau esančių - tai Kentukis (iš Virdžinijos), Tenesis (iš Šiaurės Karolinos) ir Meinas (iš Masačusetso). Vakarų Virdžinija nuo pagrindinės valstijos atsiskyrė per pilietinį karą. Havajų archipelagas paskutinis gavo valstijos vardą - tai įvyko 1959 m. rugsėjo 21 d. Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimu, nei viena valstija negali atsiskirti nuo sąjungos.

Beveik visos valstijos yra Šiaurės Amerikos žemyne. Tik dvi teritorijos laikomos sudėtine JAV dalimi, bet ne valstijomis - tai Kolumbijos apygarda, kurioje įsikūrusi šalies sostinė Vašingtonas su federaline vyriausybe ir Palmyros atolas - neapgyvendinta, tačiau inkorporuota Jungtinių Valstijų užjūrio teritorija. Jungtinės Amerikos Valstijos turi penkias pagrindines, dideles užjūrio teritorijas, kuriose tebegyvena senųjų vietinių gyventojų palikuonys, tai: Puerto Rikas ir Mergelių salos Karibų jūroje, bei Amerikos Samoa, Guamas ir Marianos Šiaurinės Salos Ramiajame vandenyne. Tose žemėse (išskyrus Samoa) gimę žmonės turi Jungtinių Valstijų pilietybę.

Regionai

Jungtinių Valstijų regionai Šiaurės Amerikos žemyne

Jungtinės Amerikos Valstijos yra skirstomos į 9 regionus:

  • Ramiojo vandenyno (angl. Pacific) – Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
  • Kalnų (angl. Mountains) – Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
  • Pietvakarių (angl. Southwest) – Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
  • Šiaurės vakarų (angl. Northwest) – Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
  • Pietryčių (angl. Southeast) – Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
  • Šiaurės rytų (angl. Northeast) – Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
  • Pietų Atlanto (angl. South Atlantic) – Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
  • Vidurio Atlanto (angl. Middle Atlantic) – Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
  • Naujosios Anglijos (angl. New England) – Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.

Geografija

Pagrindinis straipsnis: JAV geografija
Topografinis Jungtinių Valstijų žemėlapis
Jungtinių Valstijų klimato žemėlapis

Visa pagrindinė Jungtinių Amerikos Valstijų teritorija išsidėsčiusi vakarų pusrutulyje: ji tęsiasi nuo Ramiojo vandenyno pakrantės vakaruose iki Atlanto vandenyno rytuose, pietryčiuose valstybei atsiveria Meksikos įlanka, pietuose ji ribojasi su Meksika ir šiaurėje - su Kanada. Aliaska yra didžiausia šalies valstija, Kanados atskirta nuo pagrindinės jos dalies. Aliaska liečiasi su Ramiuoju vandenynu pietuose ir Arkties vandenynu šiaurėje. Havajų valstiją sudaro salynas, esantis Ramiajame vandenyne, į pietvakarius nuo Šiaurės Amerikos. Nesutariama, ar Jungtinės Valstijos užima trečią, ar ketvirtą vietą pasaulyje pagal dydį, šiaip ar taip, kol kas šalis dalijasi abi vietas su Kinija. Pagal žemyninės valstybės dalies dydį, JAV yra ketvirta po Kinijos, Kanados ir Rusijos. JAV taip pat turi keletą neinkorporuotų užjūrio teritorijų, tokių kaip Puerto Riko sandrauga Karibuose ar Guamas Ramiajame vandenyne.

Dėl didelio Jungtinių Valstijų ploto ir geografinės įvairovės, šalyje esti beveik visos klimato juostų rūšys. Didžiojoje JAV dalyje vyrauja vidutinių platumų klimatas, Havajuose ir Floridoje - atogrąžų, Aliaskoje poliarinis, Didžiųjų lygumų vakaruose pusiaujo, pietvakariuose dykumų, Kalifornijos pakrantėje viduržemio ir Didžiajame baseine - sausas klimatas. Jungtinėms Valstijoms gan būdingi ekstremalūs oro reiškiniai - valstijos, besiribojančios su Meksikos įlanka, yra linkusios į uraganų grėsmę, tuo tarpu daugiausia pasaulyje tornadų kyla žemyninėje JAV dalyje, daugiausiai vidurio vakaruose, vadinamojoje Tornandų Alėjoje.







Tarptautiniai santykiai ir karinės pajėgos

Pagrindiniai straipsniai: JAV tarptautiniai santykiai ir JAV karinės pajėgos

Jungtinės Amerikos Valstijos turi didelę ekonominę, politinę bei karinę įtaką visam pasauliui. Beveik visos valstybės turi savo ambasadas JAV sostinėje Vašingtone ir laiko daugybę konsulatų visoje šalyje. Taip pat, beveik visos pasaulio šalys priima diplomatines amerikiečių misijas, nors Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, Butanas, Sudanas ir Taivanas su Jungtinėmis Valstijomis nepalaiko jokių oficialių diplomatinių santykių.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: JAV ekonomika
Manhetenas - JAV ekonomikos galios simbolis

JAV ekonomika remiasi kapitalistiniu modeliu su valstybės reguliavimu tam tikrose ūkio šakose. Atsitraukimą nuo grynosios laisvos rinkos ekonomikos principų rodo ir socialinės programos (pvz., Medicare, Medicaid ir pan.). Nepaisant socialinės apsaugos stiprėjimo, kuris JAV būdingas nuo XIX a. pabaigos, socialinė apsauga JAV yra žymiai mažiau išvystyta nei kitose Vakarų šalyse.

Jungtinių valstijų ekonomikai būdingas nuolatinis augimas, žemas nedarbo lygis, nežymi infliacija, didelis prekybos deficitas ir spartus pažangiųjų technologijų vystymas.

JAV akcijų biržos stebimos kaip pasaulio ekonomikos rodiklis, JAV doleris yra plačiai naudojama pasaulyje valiuta. Kai kurios šalys su JAV doleriu yra susiejusios savo nacionalines valiutas, ar net naudoja dolerį kaip nacionalinės valiutos pakaitalą.

Šalis turtinga mineraliniais ištekliais, čia gausios aukso, naftos, anglies, urano atsargos. JAV užima pirmaujančias pozicijas kukurūzų, kviečių, cukraus, tabako gamyboje. Pramonės įmonėse gaminami automobiliai, lėktuvai, elektronika. Didžiausia ekonomikos šaka yra paslaugos, kuriose dirba 3/4 JAV gyventojų.

Didžiausias prekybos partneris – Kanada. Kiti svarbūs prekybos partneriai: Meksika, Europos Sąjunga, Azijos pramoninės valstybės, Japonija, Indija, Pietų Korėja. Svarbūs prekybiniai santykiai ir su Kinija.

JAV yra trečia pasaulyje pagal apsilankančių turistų skaičių (41,8 mln. per metus), ją lenkia tik Prancūzija (77 mln.) ir Ispanija (51,7 mln.).

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: JAV demografija

Didžioji dalis iš 300 milijonų JAV gyventojų kilę iš imigrantų, atvykusių iš Europos. Tai imigrantai iš Vokietijos, Anglijos, Škotijos, Nyderlandų, Airijos, Italijos, taip pat ir iš Skandinaviškų ar Slaviškų šalių. Kiti imigrantai atvyko iš rytų bei pietų Europos bei prancūziškosios Kanados dalies. Nors tiesiai iš Ispanijos atvykėlių nebuvo daug, ispanų palikuonys atsikėlę iš Meksikos ir Centrinės Amerikos sudaro didžiausią šalies mažumą (apie 13,4%).

Apie 12,9% gyventojų yra afro-amerikiečiai, dauguma jų yra kilę iš vergų, atvežtų į šalį XVII-XVIII amžiuose.

Apie 3,6% gyventojų sudaro imigrantų iš Azijos palikuonys, kurių dauguma yra vakariniame krante. Amerikos čiabuviai (Amerikos indėnai ir kiti), sudaro mažiau nei vieną procentą gyventojų.

Religija

2004 m. pagrindinės religijos JAV buvo: protestantizmas (52% gyventojų), katalikybė (24%), mormonizmas (2%), judaizmas (1%), islamas (1%), taip pat nuo 0,3 iki 0,5% kiekvienos iš šių religijų – budistų, induistų. 10% gyventojų nepriskiria savęs jokiai religijai, nuo 0,3 iki 0,5% laiko save ateistais ir agnostikais. Didžiausia bažnyčia yra Romos Katalikų bažnyčia, po kurios eina Pietų Baptistų Konventas ir Mormonų bažnyčia.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis: JAV kultūra

Jungtinės Valstijos yra daugiakultūrė valstybė, daugybės etninių grupių, jų tradicijų bei įsitikinimų namai. Nėra nacionalinės „amerikiečio“ tautybės ar amerikiečių tautos tapatybės, nes neskaitant senųjų Amerikos indėnų, beveik visi JAV gyventojai ir jų protėviai į Šiaurės Ameriką emigravo per paskutiniuosius penkis šimtmečius. Originalią amerikietišką kultūrą smarkiai paveikė Vakarų pasaulis, kurį iš Europos atsivežė ankstyvieji anglų ir olandų naujakuriai. Vokiečių, airių bei škotų kultūros taip pat smarkiai paveikė amerikietiškąją. Į šalį įvežus juodaodžių vergų iš Afrikos ir jiems vėlesniais laikais įgavus tokias pačias pilietines teises kaip ir baltaodžių amerikiečių, išsivystė tam tikra, galinga afroamerikiečių kultūra, turinti savitą, pasaulyje lengvai atpažįstamą stilių. Jungtinėms Valstijoms plečiantis į vakarinę pakrantę, šalį užplūdo darbo ieškantys ispanų ir indėnų palikuonys, taigi meksikiečiai irgi įsiliejo į jos pagrindinę kultūrą, sudarydami atskirą šaką. Didelio masto imigracija XIX a. pab. - XX a. pr. į klestinčią JAV vyko iš Pietų bei Rytų Europos, vėliau - iš Azijos ir ypatingai - Lotynų Amerikos. Daugybė tautų į amerikiečių kultūrą įnešė naujų kultūrinių elementų.

Sportas

Nuo XIX a. pabaigos beisbolas JAV laikomas nacionaliniu sportu. Futbolas, krepšinis ir ledo ritulys yra kitos trys labiausiai šalyje paplitusios sporto šakos. Čia susiformavo krepšinis, tinklinis, riedlenčių sportas, vėliau išplitę visame pasaulyje.

Iš viso aštuonerios Olimpinės žaidynės vyko JAV. Šalis iki 2008 m. yra laimėjusi 2301 medalį Vasaros olimpinėse žaidynėse, daugiau nei bet kokia kita šalis[1] ir 216 Žiemos olimpinėse žaidynėse[2]

Išnašos

  1. ↑ "All-Time Medal Standings, 1896–2004." Information Please. Nuoroda tikrinta 2008-08-01.
  2. ↑ "All-Time Medal Standings, 1924–2006." Information Please. Nuoroda tikrinta 2007-06-14.

Taip pat žiūrėkite

Nuorodos

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Jungtinės Amerikos Valstijos
Vyriausybė
Istorija
Žemėlapiai
Kita


Šalių sąrašas | Amerika

Šiaurės Amerika

JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas

Centrinė Amerika

Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras

Karibų jūros regionas

Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos

Pietų Amerika

Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana


Šiaurės Atlanto Aljansas (NATO)

Belgija | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Islandija | Ispanija | Italija | JAV | Jungtinė Karalystė | Kanada | Latvija | Lenkija | Lietuva | Liuksemburgas | Nyderlandai | Norvegija | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Slovakija | Slovėnija | Turkija | Vengrija | Vokietija

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Jungtin%C4%97s_Amerikos_Valstijos"

This article is from Wikipedia. All text is available under the terms of the GNU Free Documentation License.